Jei galėčiau save įtikinti, kad stiklainiai su mėsa, kurių net nereikia laikyti šaldytuve, nėra blogai, ir jei reguliari kaina (virš 8lt) būtų tokia kaip akcijinė (mažiau už 5lt), tai būtų superinis produktas. Deja, taip nėra, todėl tik „visai ok“. Pirkta Rimi už nepilnus 5lt.

Nežinau, ar žmonių, norinčių 12 minučių kepti šaldyta „pramoninę“ picą orkaitėje bet negalinčių pagaminti sau ko nors normalesnio, yra daug. Čia tikrai ne apie mane. Jei perku šaldytą picą, tai tik tam, kad greitai įmesčiau į mikrobangų krosnelę, paryčiau ir užmirščiau. Todėl neperku picų skirtų tik orkaitėms (pagal instrukcijas). Bet šį kartą apsižioplinau, ir nupirkau šį stebuklą. Čia buvo tipo „disclaimer“.

O šiaip visai suėjo ir po mikrobangės. Tik tešla guminė. O bendrai, tai tikrai ne pats blogiausias variantas iš šaldytų picų. Pirkta IKI už 5,39lt.

Estiškas varškės desertas su vanile nesiskiria nuo lietuviškų analogų nei skoniu nei kaina (berods 1,69 lt). Skanu, nebrangu, bet tuo pačiu ir nieko ypatingo, kad vertėtu specialiai ieškoti prekyboje. Pirkta Norfoje.

Ne sūrūs. Malonaus, lengvo skonio. Supakuoti po kelis į atskirus maišiukus, kas yra labai gerai naudojant ilgą laiką (neįpakuoti sausi krekeriai per ilgą laiką prisigeria drėgmės iš oro ir tampa nebe tokie traškūs ir skanūs). Labai tinka prie įvairių tepamų sūrių bei šiaip sumuštiniams. Pirkau Maximoje XXX. Visai OK.

Prisipažinsiu, kad tik mokslinių paskatų vedinas nusipirkau šį produktą. Nes labai buvo įdomu, kaip galima pagaminti patiekalą, atrodantį kaip paveiksliuke ant pakuotės, be konservantų, galiojantį kaip minimum metus į priekį, už 4Lt ir paruošiamą įmetus į puodą verdančio vandes per 3 minutes. Pasirodo neįmanoma. Ta neaiškios konsistencijos pliurzė, kuri gavosi ne tik kad buvo nevalgoma, bet ir priminė senus gūdžius tarybinius laikus, kai ištisas savaites vaikų stovyklose išgyvendavau valgydamas už mamos įdėtus 2 rublius pirktais saldainiais, nes valdiškas maistas ten buvo panašaus plano kaip šitas egzempliorius. Bvek!

Greito paruošimo (t.y. pašildymo) sriuba parduodamą tokiose mažuose „tetrapack'ose“. Belieka tik pašildyti. Visai skanu, bet šiek tiek brangoka. Parduoda „Iki“, kainuoja 4.xx Lt už dviguba įpakavimą.

Kai mano naujausia idiotiška obsesija – sveikasvaikas.lt – uždraudė valgyti pamėgtą “Močiutės Grudėtą” duoną, ilgai ir nuobodžiai ieškojau jai pakaitalo, kad būtų ir skani ir be E (shut up, taip madinga dabar). Atradau Viči “ekologiškos” duonos liniją, kurios pažiba yra “Vyr kepėjo” su moliūgo sėklomis. Tokios skanios duonos jau senokai nesu valgęs. Ir matyt ne man vienam ji isteriškai patinka, kadangi vakar, iš lentynos pasiimtą paskutinį egzempliorių, kažkas maximoje man sugebėjo iš vėžimėlio pavogti.

Greitai paruošiama su pienu mikrobangėje, skanu ir, galbūt, net nelabai nesveika. Labai neblogas pusryčių variantas, kaip ir kitos Skanėjos košės su vaisias/uogomis. To paties gamintojo košės su “mėsom” ir “vištienom” yra visiškas šūdas (kažkas panašaus į pigius užpilamus makaronus).

Kartais pagalvoju, kad populiarių prekių gamintojai išleidžia naujus „modelius“ tik tam, kad primintų, kokie nuostabūs yra jų „klasikiniai“ variantai. Tas pats ir čia. Paragavau šitą Pik-Nik ir tik užsimaniau normalaus.

Šie riestainiai turi 3 neigiamas savybes:

1. Nuo jų labai jau byra tie pabarstai, kas daro juos nelabai valgomais mašinoje, lovoje ir panašiai;
2. Jų neparduoda mano defaultinėje parduotuvėje Rimi;
3. Jie patinka ne tik man, bet ir namiškiams. Todėl vyksta permanentinės lenktynės, kas spės juos suvalgyti.

O šiaip tai geriausi riestainiai mūsų rinkoje.