Retai man pasitaiko tokie maisto pramonės patiekalai, kurių net per jėga nesugebu suvartoti. Čia kaip tik tas retas atvejis. Galbūt čia skonio reikalas, bet net rašant apie šią arbatą šiek tiek vimtelėjau.

Iš dviejų savaičių, praleistų Maroke aš parsivežiau tik du įspūdžius: alergiją falšyvam arabų draugiškumui ir adikciją jų nerealiai mėtų arbatai. Deja visi bandymai reprodukuoti tą gėrimą namie baigėsi fiasko. Tačiau šis neseniai pristatytas Dilmah produktas yra “the next best thing”.

Labai kreivai žiūrėjau, kai mano vaikas užsikepė parduotuvėje pirkti šį gėrimą, bet vardan mokslo sutikau. Žmogui, kadangi reikėjo apginti savo pasirinkimą, sakė kad “skaniau už Nestea”. Tuo tarpu aš šlykštesnio gėralo už šį nedaug kartų per savo gyvenimą esu ragavęs.

Paėmiau šit1 gėrimą vien dėl neįtikėtinai šizofreniškos sudėties/pavadinimo. Buvau visiškai pasiruošęs, kad gali tekti išpilti. Tačiau pasirodė, kad tai visai geriamas daiktas. Aišku, pusė litro tokio gėrimo per vieną „sesiją“ šiek tiek per daug, bet protingai dozuojant – visai neblogai.

Bijau, kad šis prduktas biskutuką apgadino mano meilę Tetley arbatai. Skonis labiau primena Earl Grey negu žaliąją arbatą.

Neklauskit, ką bendro turi sakuros, geišos, ženšenis ir valstija, kurioje nufilmuota didžioji dauguma amerikietiškų vesternų, bet tarkim iš serijos "kaip pavadinsi, taip nepagadinsi". Žalias variantas yra su medumi - akivaizdžiai per saldus. Tačiau geltonas - be medaus - yra tikrai visai geriamas, gerokai švelnesnis už defaultinį Nestea, gėrimas. Gaila kainuoja nemažai - ~3,5Lt.

Pasakysiu tik tiek, kad mirtinai apsiždiaugiau, kai pamačiau, kad mūsų parduotuvėse atsirado šis puikios kokybės angliškos arbatos brand'as, dar išsiskirantis iš kitų ir lengvai nugrežiamais pakeliais.

Va čia yra tas geltonas sojos pienas, kurį parduoda Rimi ir kurį minėjau aprašant kitą sojos pieną. Kaip komentavusiai (-iam?) Pentai bebūtų natūralu, kad aname kažkas plaukioja, šitame ne tik niekas neplaukioja, bet jis ir skanesnis. Deja, jis brangesnis (apie 7,50 Lt). Tačiau geriau sumokėti brangiau už gerą daiktą, negu išpilti pigesnį.

Prieš N metų, paragavęs kažkokio nealkoholinio alaus, padariau išvadą, kad tai yra nonsensas ir nuo to laiko net nebandžiau. Bet prieš kelis mėnesius, kažkokiame gimtadienyje netyčia gavau skarbonkę rusiškos Балтика Nr.0,ir pasirodė, kad visai vartojamas daiktas (bent jau kai situacija neleidžia gerti normalaus). Savaitgalį sugalvojau „vartoti atsakingai“, todėl Maximoje ieškojau nealkoholinio alaus. Pasiūlą sudarė vienintelis variantas – Faxe. Deja, šis saldžiai-kartus myžalas visiškai neprimena alaus, ir, net ir ignoruojant žodį „alus“ pavadinime, yra visiškai undrinkable.

Pagaminta Taivanyje. Lenkijos firmos užsakymu. Jau skamba gerai. Nusipirkau pabandyti, bet daugiau taip nebedarysiu. Kava su pienu ir cukrumi. Skonis, kažkodėl, priminė darželio laikus, kai stora stora "šeimininkė" iš didžiulio puodo pilstydavo panašaus skonio birzgalą į "granionas" stiklines jau vien nuo vaizdo žiaugsintiems vaikams.