Estiškas varškės desertas su vanile nesiskiria nuo lietuviškų analogų nei skoniu nei kaina (berods 1,69 lt). Skanu, nebrangu, bet tuo pačiu ir nieko ypatingo, kad vertėtu specialiai ieškoti prekyboje. Pirkta Norfoje.

Retai man pasitaiko tokie maisto pramonės patiekalai, kurių net per jėga nesugebu suvartoti. Čia kaip tik tas retas atvejis. Galbūt čia skonio reikalas, bet net rašant apie šią arbatą šiek tiek vimtelėjau.

Greito paruošimo (t.y. pašildymo) sriuba parduodamą tokiose mažuose „tetrapack'ose“. Belieka tik pašildyti. Visai skanu, bet šiek tiek brangoka. Parduoda „Iki“, kainuoja 4.xx Lt už dviguba įpakavimą.

Greitai paruošiama su pienu mikrobangėje, skanu ir, galbūt, net nelabai nesveika. Labai neblogas pusryčių variantas, kaip ir kitos Skanėjos košės su vaisias/uogomis. To paties gamintojo košės su “mėsom” ir “vištienom” yra visiškas šūdas (kažkas panašaus į pigius užpilamus makaronus).

Šis austriškas kvietinis alus labiau panašus į belgiškus analogus (Hoegaarden, etc.) nei į vokiškus ar lietuviškus (Švyturio Baltas, Gubernijos Kvietinis). Toks šiek tiek rūgštus. Ir tai yra gerai (bent jau man). Deja, mūsų parduotuvėse jis kainuoja beveik 5 Lt už 0.3l, taigi teks jį gerti tik per akcijas (pirkau Rimi už 2,99).

Kartais pagalvoju, kad populiarių prekių gamintojai išleidžia naujus „modelius“ tik tam, kad primintų, kokie nuostabūs yra jų „klasikiniai“ variantai. Tas pats ir čia. Paragavau šitą Pik-Nik ir tik užsimaniau normalaus.

Kartais ir šaldyti pusfabrikačiai būna visai skanūs. Čia kaip tik tas atvejis – skanu, neypatingai brangu (apie 6lt) ir „paruošiama“ vienu mygtuko paspaudimu (na, ok, trim) arba vienu rankenėlės pasukimu (tikrai vienu). Ir, kaip tokiam daiktui, mėsos nebuvimas - tai greičiau pliusas, negu minusas.

Jei Gallina Blanca vištienos sriuba su makaronais yra skaniausia „lengva“ miltelinė sriuba, tai šita yra skaniausia „sunki“.

Kai į klausimą „O kur čia pas jus Hellmann's majonezas?“ „Iki“ pardavėja atsakė „Oi, vaikeli, jau senokai nėra ir nežinau, kada bus“, teko prisiminti rev.lt skaitytojus ir pasiryžti eksperimentui. Paėmiau berods brangiausią iš pasiūloje buvusių lietuviškų majonezų. Galima teigti, kad eksperimentas nepavyko. Nors ir nieko tragiško, bet saldžiarūgščių kiaušinių skonis manęs nesužavėjo.

Šiaip tai so-so sriubytė, bet už tokią kainą (48ct.) „sunkmečio“ laikais galima ir suvalgyti.